- čielybė
- ×čielýbė sf. (1), čielỹbė (2) žr. čielumas: Trobos liko čielỹbė[je] (nesudegė) Gs. Da čielýbėj tebestovi (nepradėta imti) Lnkv. Algirdas su Keistučiu ... savo galvas guldė už viešpatystės čielybę LTI250.
Dictionary of the Lithuanian Language.